- šilainė
- šilaĩnė sf. (2) 1. A1885,374, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Prn, Mrj, Lkč, Nm, KzR, Vlkj smiltinga, lengva žemė, šilažemis: Bulves sodina į šilainès Brt. Bulvės, užaugę šilaĩnėj, daug gardesnės Pkn. Jų laukas prastas: visas prie šilaĩnės Gs. Ūdrijos par[apijos] žemė vidutinė – daugiau molio ir baltžemio, mažiau šilainės ir švikštės VŽ1905,129. Kam tos kiaulelės? – Šilainėm knistie! – Kam tos šilainės? – Kviečiam sėtie! LTR(Klvr). Gena skerdžius namo – vaikai jį pasitinka dar pamiškėje; gena laukan – vaikai jį lydi net į šilaines V.Krėv. Ateina mergelės, baltos lelijėlės, viešuoju keleliu, plačia šilainėle V.Krėv. Tu būk lengva, šviesi šilaĩne! NdŽ. 2. Š, NdŽ viržiais, šilojais apaugusi vieta.
Dictionary of the Lithuanian Language.